- glumus
- 1 glumùs, -ì adj. (4) glitus, slidus, glumėtas: Juodpurvis yra glumus Šts. Karklynų žemė yra glumi, plūgas neverta, bet stumte stuma Žeml. Glumióji žemė palijus yr slydi Trk. Rudenį kelias glumùs Užp. Lenta glumì, koja paslydo, tik neįlėkiau Ob. Traukiant linus iš linamarkos, rankos pasidaro labai glùmios Ob. Sėmeninė putra (veršputrė) labai glumì, veršiai skaniai geria Jnš.
glumù n.: Labai glumu (sunku eiti), sniego daug Ds. Iš ryto, kai pašalę, galvijus leidžiam rugiuos, o vidudienį, kai pasidaro glumù, – išvarom Užp.
Dictionary of the Lithuanian Language.